krikštynojimas
Krikštynojimas – tai krikščioniškas sakramentas, kuriuo asmuo priimamas į Bažnyčią. Jį atliekant pilama vandens galva arba panardinama į vandenį, kartu tariant šventąją formą (pvz., „Aš tave krikštiju...“). Tai simbolizuoja nuodėmių atleidimą ir naują gyvenimą su Kristumi.
Pagrindinės reikšmės:
1. Pradinis sakramentas – durys į kitus bažnytinius sakramentus.
2. Dvasinis gimimas – gimimas Dievo šeimoje.
3. Nuskaistinimas – nuodėmių atleidimas (ypač pirmagimio nuodėmės).
4. Įsijungimas – tampa Kristaus kūno (Bažnyčios) dalimi.
Pavyzdžiai:
- Kūdikio krikštynos: Naujagimis krikščionybėje (dažna katalikų, stačiatikių praktika).
- Suaugusiojo krikštynos: Sąmoningas įsipareigojimas (pvz., evangelikų bendruomenėse).
- Istorinis: Jėzaus krikštas Jordano upėje (nors Jis buvo be nuodėmės).
- Kasdienybėje: Sakoma „krikštynos“ ir perkeltine prasme – pirmas patyrimas ar įšventinimas (pvz., „knygos krikštynos“ – pristatymas).
Trumpai: Krikštynojimas – krikščioniškas ritualas, kuriuo žmogus tampa krikščioniu ir Bažnyčios nariu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.