Kraipymas – tai kalbos priemonė, kuria sąmoningai pažeidžiamos kalbos normos (žodžių darybos, linksniavimo, kirčiavimo ar sakinių sudarymo taisyklės) siekiant stilistinio, humoristinio ar emocinio efekto.
Pavyzdžiai:
1. Žodžių daryba:
„Jis – didysis mūsų vadovybės mąstytojas“ (vietoj „mąstytojas“ – netaisyklingas vedinys nuo „mąstyti“, turėtų būti „mąstytojas“ arba „mintytojas“).
2. Linksniavimas:
„Su kuo tu čia atbėgai? Su savo draugučiu?“ („draugučiu“ – šnek. ar šmaikščiai iš „draugas“ vietoj taisyklingo „draugu“).
3. Humoristinis efektas:
„Aš jau nebe vaikas, aš – suaugęs vyrukas!“ („vyrukas“ – šnek. ar ironiška forma, pabrėžianti nevisišką suaugimą).
4. Emocinė spalva:
„Kokia gi graži ši mergužėlė!“ („mergužėlė“ – švelninančiai-mylima forma, nors taisyklingiau – „mergaitė“).
Trumpai: Kraipymas – tikslingas kalbos taisyklių pažeidimas, dažnai naudojamas šnekamojoje kalboje, humor ar meninėje literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.