vedinys
Vedinys – tai kalbos dalis (dažniausiai daiktavardis, būdvardis, skaitvardis ar veiksmažodis), sudarytas iš šaknies ir priesagos (kartais ir priešdėlio), kuris yra išvestas iš kito žodžio (motyvavusio žodžio) pagal tam tikras darybo taisykles.
Pagrindinė reikšmė: Nurodo, kad žodis yra darinys, kilęs iš kito žodžio.
Pavyzdžiai:
1. dirb-ti → dirb-tojas (veiksmažodis → daiktavardis)
2. mok-y-ti → mok-yt-o-jas (veiksmažodis → daiktavardis)
3. darb-as → be-darb-is (daiktavardis su priešdėliu)
4. balt-as → balt-umas (būdvardis → daiktavardis)
5. du → dve-jet-as (skaitvardis → daiktavardis)
Trumpai: Vedinys – tai išvestinis žodis, sudarytas iš šaknies ir afiksų (pvz., skaitytojas iš skaityti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.