Mergužėlė – tai lietuvių liaudies dainose ir poezijoje vartojamas žodis, reiškiantis jauną, gražią merginą, dažnai su prasminiu atspalviu – mylimąją, sužadėtinę. Turi švelnų, poetinį atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Iš liaudies dainų:
"Ei, mergužėle, viena buvau…"
2. Poezijoje (pvz., Maironio):
"Kam tu, mergužėle, verkiai?"
3. Šiuolaikiniame vartojime – retai, dažniau metaforiškai ar stilizuotai.
Trumpai: poetiškas jaunos merginos sinonimas, susijęs su meile ir švelnumu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.