kolytė

Kolytė – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis kambarį, butą ar patalpą (dažniausiai jaunimo arba neformalioje kalboje).

Pavyzdžiai:
- Nueikime į mano kolytę pasibūti. (Nueikime į mano kambarį/butą.)
- Jis išsinuomojo nedidelę kolytę centre. (Jis išsinuomojo nedidelį butą.)
- Ten tokia tvarkinga kolytė! (Ten toks tvarkingas kambarys!)

Trumpai: Tai neoficialus, šnekamosios kalbos variantas, vartojamas vietoj „kambario“ ar „buto“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kolyte' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kolytė – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis kambarį, butą ar patalpą (dažniausiai jaunimo arba neformalioje kalboje). Pavyzdžiai: - Nueikime į mano kolytę pasibūti. (Nueikime į mano kambarį/butą.) - Jis išsinuomojo nedidelę kolytę centre. (Jis išsinuomojo nedidelį butą.) - Ten tokia tvarkinga kolytė! (Ten toks tvarkingas kambarys!) Trumpai: Tai neoficialus, šnekamosios kalbos variantas, vartojamas vietoj „kambario“ ar „buto“.