knaibinys

Knaibinys – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis nedidelę, neįspūdingą, paprastą ar net menką daiktą, vietą ar reiškinį. Dažnai vartojamas šiek tiek niekinančia arba šmaikščia prasme.

Pavyzdžiai:
- Kokia čia knygynėlė – tik knaibinys, dvi lentynos.
- Nusipirkau tą telefoną, bet tai toks knaibinys, greitai sulūžo.
- Čia jūsų turgus? Mažas knaibinys!

Sinonimai: niekuris, menkystė, smulkmena, niekas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'knaibinys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Knaibinys – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis nedidelę, neįspūdingą, paprastą ar net menką daiktą, vietą ar reiškinį. Dažnai vartojamas šiek tiek niekinančia arba šmaikščia prasme. Pavyzdžiai: - Kokia čia knygynėlė – tik knaibinys, dvi lentynos. - Nusipirkau tą telefoną, bet tai toks knaibinys, greitai sulūžo. - Čia jūsų turgus? Mažas knaibinys! Sinonimai: niekuris, menkystė, smulkmena, niekas.