klū́pauti, -auja (-auna), -avo.
1. pulti ant kelių, klauptis, klupti: Žvengia žirgelis, an kelių klūpaudamas. Klūpauju ant kelių mano. Klū́pauna avis, nepaskelia. Nulipė paveikslą ir klūpavo priš jį.
2. būti atsiklaupusiam, klūpėti: Nėr sveikatos nė klū́pauti, nė stovėti. Daug kartų jis viens klūpavo ir meldėsi. Klūpaujame po akim tavo.
nuklū́pauti. nuvargti beklūpint, nuklūpoti: Nuklū́pavau kojas!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.