klūpėjimas

Klūpėjimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis dažnai kliūti, užkliūti, suklupti (pvz., eidamas ar bėgdamas), taip pat patirti kliūtį, sutrikti perkeltine prasme.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Vaikas klūpėjo ant iškilusių šaknų.
Aklai bėgdama ji klūpėjo į kiekvieną daiktą.
2. Perkeltinė prasmė:
Kalboje jis klūpėjo ties sudėtingomis mintimis.
Projektas klūpėjo dėl finansų trūkumo.

Sinonimai: suklupti, užkliūti, užstrigti, sutrikti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klupejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klūpėjimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis dažnai kliūti, užkliūti, suklupti (pvz., eidamas ar bėgdamas), taip pat patirti kliūtį, sutrikti perkeltine prasme. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė: Vaikas klūpėjo ant iškilusių šaknų. Aklai bėgdama ji klūpėjo į kiekvieną daiktą. 2. Perkeltinė prasmė: Kalboje jis klūpėjo ties sudėtingomis mintimis. Projektas klūpėjo dėl finansų trūkumo. Sinonimai: suklupti, užkliūti, užstrigti, sutrikti.