kliūti

kliūti, kliūva, kliuvo
1. judant už ko nors kabintis: Šakos kliuvo už kepurių. Kojos kliūva už slenksčio. prk.: Kalba kliūva (užsikerta).
2. būti kliūtimi, kliudyti, trukdyti: Nekliūva man šitie
medžiai. Kuo tau kliūva tie vaikai? Pasitrauk, tu man kliūvi!
3. pataikyti, tekti: Kulka į pat širdį kliuvo.
4. tekti, gauti: Jam dovana kliuvo už išradimus.
5. gauti (mušti, barti); nukentėti: Jau tau
klius nuo tėvo (gausi lupti). Kam klius, kam neklius, o tam striukiui beuodegiui vis klius (folkloras). kliuvimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kliuti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	kliūti, kliūva, kliuvo 1. judant už ko nors kabintis: Šakos kliuvo už kepurių. Kojos kliūva už slenksčio. prk.: Kalba kliūva (užsikerta). 2. būti kliūtimi, kliudyti, trukdyti: Nekliūva man šitie medžiai. Kuo tau kliūva tie vaikai? Pasitrauk, tu man kliūvi! 3. pataikyti, tekti: Kulka į pat širdį kliuvo. 4. tekti, gauti: Jam dovana kliuvo už išradimus. 5. gauti (mušti, barti); nukentėti: Jau tau klius nuo tėvo (gausi lupti). Kam klius, kam neklius, o tam striukiui beuodegiui vis klius (folkloras). kliuvimas.

kliūti

#