klišiojimas

Klišiojimas – tai kalbos reiškinių (frazėlių, posakių, įprastų junginių) vartojimas be kūrybiško pritaikymo, dažnai dėl kalbinio nepasiruošimo ar tinginystės. Rezultatas – nuvalkiota, neoriginali kalba.

Pavyzdžiai:
- Vietoj apibūdinimo: „širdis plaka kaip varpas“, „akys kaip mėlynos žvaigždės“.
- Vaidmenų aprašymas: „patyręs profesionalas“, „šviežias veidas“.
- Politinė / verslo kalba: „gryna kaip ašara“, „esminiai pokyčiai“, „kurti pridėtinę vertę“.
- Žiniasklaidoje: „įnirtingos diskusijos“, „laukiame įtemptos kovos“.

Išvada: klišiojimas silpnina kalbos įtaigą ir tikslumą. Geriau rasti tikslų, individualų žodžio pasirinkimą.

Įrašas
Paaiškinimas	Klišiojimas – tai kalbos reiškinių (frazėlių, posakių, įprastų junginių) vartojimas be kūrybiško pritaikymo, dažnai dėl kalbinio nepasiruošimo ar tinginystės. Rezultatas – nuvalkiota, neoriginali kalba. Pavyzdžiai: - Vietoj apibūdinimo: „širdis plaka kaip varpas“, „akys kaip mėlynos žvaigždės“. - Vaidmenų aprašymas: „patyręs profesionalas“, „šviežias veidas“. - Politinė / verslo kalba: „gryna kaip ašara“, „esminiai pokyčiai“, „kurti pridėtinę vertę“. - Žiniasklaidoje: „įnirtingos diskusijos“, „laukiame įtemptos kovos“. Išvada: klišiojimas silpnina kalbos įtaigą ir tikslumą. Geriau rasti tikslų, individualų žodžio pasirinkimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.