veid|as 1. priešakinė žmogaus galvos dalis: Apskrito, pailgo veido žmogus. veido išraiška. veidelį prausė. Išbalęs veidas Rūstus veidas Iš veido labai panašus. 2. prk. pavidalas, pobūis: Miesto veidas Parodė savo
tikrąjį veidą. 3. skruostas: Jo veidai raudoni. Iš veido išeiti (iškristi) (sulysti, sublogti). Ne veide (išbalęs, išblyškęs).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.