Terminas „klebutas“ reiškia mažą, netvarkingą, dažniausiai medinį pastatėlį (pvz., trobelę, pašiūrę, ūkio pastatą), kuris paprastai yra apleistas, senas arba prastos būklės. Tai neoficialus, šnekamasis žodis, vartojamas šiek tiek neigiamai arba juokais.
Pavyzdžiai:
1. „Už miško stovi senas klebutas, kur niekas nebegyvena.“
2. „Tą klebutą vėjas gali išnešti!“
3. „Sutvarkėm tą seną klebutą į jaukų namelį.“
Trumpai:
Klebutas = senas, mažas, netvarkingas pastatas (dažnai medinis), šnekamojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.