„Kiškiatakis“ – tai humoristinis neologizmas, sudarytas iš žodžių kiškis (trumpaausis) ir atakis (puolimas). Reiškia netikėtą, greitą, bet ne itin pavojingą veiksmą ar situaciją, dažnai vaizduojamą juokais.
Pavyzdžiai:
1. Vaikai kieme žaidė, kai mažesnysis kiškiatakio metu pagriebė kamuolį ir pabėgo.
2. Katė surengė kiškiatakį – šovė kaip strėlė ir pagriebė sausainį iš stalo.
3. Tai buvo ne rimtas ginčas, o tik kiškiatakis – jis nusinešė mano tušinuką ir juokėsi.
Trumpai: žaismingas, staigus veiksmas, kuris primena kiškio puolimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.