Kėstaakis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šaltas, smarkus vėjas (dažnai su lietumi ar sniegu), pūgą, audrą. Vartojamas kalbant apie atšiaurų, vėjuotą orą.
Pavyzdžiai:
1. Užtėrėjo toks kėstaakis, kad medžiai linko.
2. Žiemos kėstaakiais niekur neisiu.
3. Išėjo į kėstaakį be skrybėlos.
Sinonimai: audra, pūga, vėtra, uraganas, šturmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.