Kekynas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą, paprastą, dažniausiai medinį namelį ar trobelę, ypač seniau vartotas apie skurdžią gyvenamąją vietą ar laikiną būstą (pvz., miške, daržinėje). Kartais vartojamas ir metaforiškai, nusakant kuklų butą ar patalpą.
Pavyzdžiai:
1. Senelis jaunystėje gyveno vienokiame kekyne miško pakraštyje.
2. Už miesto dar stovi keli apleisti kekynai.
3. Štai toks mano kekynas – mažas, bet savas. (šnek., apie butą)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.