keistakepuris

„Keistakepuris“ – tai neigiamas žmogaus apibūdinimas, reiškiantis keistą, išsiskiriantį, ekscentrišką ar net kvailą asmenį. Terminas kilęs iš žodžių junginio „keista kepurė“, kur „kepurė“ čia metaforiškai nurodo galvą / protą.

Pavyzdžiai vartojimo:
1. „Jis visiems atrodė keistakepuris, nes vaikščiojo žiemą su šortais.“
2. „Neklausyk jo – jis tikras keistakepuris, išgalvoja neįmanomus dalykus.“
3. „Kaimynai ją laikė keistakepure dėl jos neįprastų pomėgių.“

Pastaba:
Nors žodis gali būti vartojamas ir švelniai juokais, dažniau jis turi niekinamą atspalvį ir gali būti laikomas įžeidimu.

Įrašas
Paaiškinimas	„Keistakepuris“ – tai neigiamas žmogaus apibūdinimas, reiškiantis keistą, išsiskiriantį, ekscentrišką ar net kvailą asmenį. Terminas kilęs iš žodžių junginio „keista kepurė“, kur „kepurė“ čia metaforiškai nurodo galvą / protą. Pavyzdžiai vartojimo: 1. „Jis visiems atrodė keistakepuris, nes vaikščiojo žiemą su šortais.“ 2. „Neklausyk jo – jis tikras keistakepuris, išgalvoja neįmanomus dalykus.“ 3. „Kaimynai ją laikė keistakepure dėl jos neįprastų pomėgių.“ Pastaba: Nors žodis gali būti vartojamas ir švelniai juokais, dažniau jis turi niekinamą atspalvį ir gali būti laikomas įžeidimu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.