kebežis

Kebežis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, neįspūdingą, silpną ar menką daiktą, gyvūną ar žmogų. Dažnai naudojamas šiek tiek niekinančia arba sumenkintą prasme.

Pavyzdžiai:
- Koks tas tavo telefonas – senas kebežis! (menkas daiktas)
- Tas šuo – tik kebežis, bet labai garsiai loja. (nedidelis/nesvarbus gyvūnas)
- Nesijaudink dėl to kebežio – išspręsime problemą. (nekokia rimta kliūtis)
- Kur tu tą kebežį radai? (apie nekokybišką daiktą)

Sinonimai: menkystė, niekuris, niekis, drožlė (priklausomai nuo konteksto).

Įrašas
Paaiškinimas	Kebežis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, neįspūdingą, silpną ar menką daiktą, gyvūną ar žmogų. Dažnai naudojamas šiek tiek niekinančia arba sumenkintą prasme. Pavyzdžiai: - Koks tas tavo telefonas – senas kebežis! (menkas daiktas) - Tas šuo – tik kebežis, bet labai garsiai loja. (nedidelis/nesvarbus gyvūnas) - Nesijaudink dėl to kebežio – išspręsime problemą. (nekokia rimta kliūtis) - Kur tu tą kebežį radai? (apie nekokybišką daiktą) Sinonimai: menkystė, niekuris, niekis, drožlė (priklausomai nuo konteksto).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.