kazanius

Kazanius – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis įvairių daiktų (dažniausiai nereikalingų) kaupimą, kurių žmogus atsikratyti nenori arba negali. Tai yra lietuviškas atitikmuo žodžiui „surburkėlis“ arba „sankaupų kolekcionierius“.

Pagrindinės reikšmės:
1. Žmogus, kuris kaupia ir saugo nereikalingus daiktus.
2. Sinonimas: surburkėlis, sankaupų mėgėjas.

Pavyzdžiai:
1. Mano senelis – tikras kazanius: garaže saiko senus laikraščius, sulūžusius įrankius ir net tuščias skardines.
2. Nustok būti kazanius! Visas lentynas užkišai senais drabužiais, kurių neneši.
3. Kai įėjau į jo butą, supratau, kad jis – grynas kazanius: visur buvo krūvos knygų, žaislų ir įvairių smulkmenų.

Trumpai: Kazanius – žmogus, kaupiantis daiktų „sankaupas“, dažnai be praktinės reikšmės.

Įrašas
Paaiškinimas	Kazanius – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis įvairių daiktų (dažniausiai nereikalingų) kaupimą, kurių žmogus atsikratyti nenori arba negali. Tai yra lietuviškas atitikmuo žodžiui „surburkėlis“ arba „sankaupų kolekcionierius“. Pagrindinės reikšmės: 1. Žmogus, kuris kaupia ir saugo nereikalingus daiktus. 2. Sinonimas: surburkėlis, sankaupų mėgėjas. Pavyzdžiai: 1. Mano senelis – tikras kazanius: garaže saiko senus laikraščius, sulūžusius įrankius ir net tuščias skardines. 2. Nustok būti kazanius! Visas lentynas užkišai senais drabužiais, kurių neneši. 3. Kai įėjau į jo butą, supratau, kad jis – grynas kazanius: visur buvo krūvos knygų, žaislų ir įvairių smulkmenų. Trumpai: Kazanius – žmogus, kaupiantis daiktų „sankaupas“, dažnai be praktinės reikšmės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.