karvelaitis

Karvelaitis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis jauną, nedidelį ar mažą karvelį (balandį). Dažnai vartojamas kaip mažybinė ar mielinimo forma.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Kieme tupi mažas karvelaitis.“
2. Perkeltinė reikšmė (apie žmogų):
„Mano mielas karvelaiti!“ (kreipiantis į vaiką ar artimą žmogų).
3. Poetiniame kontekste:
„Laksto karveliai po dangų, o karvelaitis – dar prie žemės.“

Trumpai: Tai švelnus, mielas žodis, nusakantis mažą balandį arba vartojamas kaip įvardijimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Karvelaitis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis jauną, nedidelį ar mažą karvelį (balandį). Dažnai vartojamas kaip mažybinė ar mielinimo forma. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė reikšmė: „Kieme tupi mažas karvelaitis.“ 2. Perkeltinė reikšmė (apie žmogų): „Mano mielas karvelaiti!“ (kreipiantis į vaiką ar artimą žmogų). 3. Poetiniame kontekste: „Laksto karveliai po dangų, o karvelaitis – dar prie žemės.“ Trumpai: Tai švelnus, mielas žodis, nusakantis mažą balandį arba vartojamas kaip įvardijimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.