karklukas
Karklukas – tai lietuvių liaudies demonologijoje piktas miško dvasios vaizdinys, dažniausiai vaizduojamas kaip nykštukas arba mažas senukas, gyvenantis tankiose krūmynuose, karklynuose. Jis gali binti arba gąsdinti žmones, paklaidinti takais, švilpti, traukti už drabužių.
Pagrindinės savybės:
- Gyvena krūmuose, karklynuose, pamiškėse.
- Linkęs klaidinti keliauninkus, ypač vakarais/naktimis.
- Gali būti nepastebimas, bet girdimas jo balsas/švilpimas.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. „Seniai sakydavo, kad ten, kur karklai tankūs, gyvena karklukas, tad vakarais ten neeik.“
2. „Kažkas miške švilpė – gal tas karklukas vėl kelia paklaidina?“
3. Pasakojimuose: karklukas išnykęs keliautojui kepurę arba švilpdamas vedęs į balą.
Trumpai tariant, karklukas – tai mitologinė būtybė, simbolizuojanti miško grėsmes ir paslaptis, dažnai minima liaudies pasakojimuose kaip keliauninkų trikdytojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.