švilpti

švilp|ti, švilpia, švilpė
1. lūpomis, švilpine ar kuo kitu išpūsti garsą: Vaikas švilpia kieme. Fabrikas švilpia.
2. su garsu pūsti, skrieti: Vėjas švilpia medžių šakose. Kulkos švilpė pro šalį.
3. šnek. smarkiai ką daryti
(mesti, bėgti, važiuoti, lėkti): švilpk per tvorą tą pagalį. švilpia, pasikinkęs arklį, į miestą. švilpėjas, švilpėja dkt. švilpikas, švilpikė dkt. švilpimas.

Įrašas
Paaiškinimas	švilp|ti, švilpia, švilpė 1. lūpomis, švilpine ar kuo kitu išpūsti garsą: Vaikas švilpia kieme. Fabrikas švilpia. 2. su garsu pūsti, skrieti: Vėjas švilpia medžių šakose. Kulkos švilpė pro šalį. 3. šnek. smarkiai ką daryti (mesti, bėgti, važiuoti, lėkti): švilpk per tvorą tą pagalį. švilpia, pasikinkęs arklį, į miestą. švilpėjas, švilpėja dkt. švilpikas, švilpikė dkt. švilpimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.