karačytis

Karačytis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis skolinį žodį (dažniausiai iš kitos kalbos), kuris vartojamas dėl stilistinių, emocinių ar stilizuotų kontekstų, neretai siekiant suteikti teksto atspalvį, pabrėžti svetimybę ar sukurti ironiją.
Tai neoficialus kalbinis terminas, kilęs iš žodžio „karačioti“ („brakšti, šnekėti svetima kalba“).

Pavyzdžiai:
1. „Adjo“ (švediškai „iki“) vietoj lietuviško „viso gero“ romane apie Švediją.
2. „Mon ami“ (prancūziškai „mano draugas“) pokalbyje, norint pabrėžti elegantiškumą ar ironiją.
3. „Kompjuteris“ (iš angl. computer) kaip sąmoningas anglicizmo vartojimas, pavyzdžiui, technologinėje diskusijoje.

Trumpai: Karačytis – stilizuotas skolinys, naudojamas kontekstui paryškinti, o ne dėl kalbos stokos.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Karačytis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis skolinį žodį (dažniausiai iš kitos kalbos), kuris vartojamas dėl stilistinių, emocinių ar stilizuotų kontekstų, neretai siekiant suteikti teksto atspalvį, pabrėžti svetimybę ar sukurti ironiją. Tai neoficialus kalbinis terminas, kilęs iš žodžio „karačioti“ („brakšti, šnekėti svetima kalba“). Pavyzdžiai: 1. „Adjo“ (švediškai „iki“) vietoj lietuviško „viso gero“ romane apie Švediją. 2. „Mon ami“ (prancūziškai „mano draugas“) pokalbyje, norint pabrėžti elegantiškumą ar ironiją. 3. „Kompjuteris“ (iš angl. computer) kaip sąmoningas anglicizmo vartojimas, pavyzdžiui, technologinėje diskusijoje. Trumpai: Karačytis – stilizuotas skolinys, naudojamas kontekstui paryškinti, o ne dėl kalbos stokos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.