Kapelmeisteris (vok. Kapellmeister) – istorinis terminas, reiškiantis kapelos (orkestro, choro) vadovą, dažniausiai kompozitorių ar dirigentą, dirbusį prie aristokratų dvarų, bažnyčių ar miestų.
Pagrindinės reikšmės:
1. Vadovas – atsakingas už muzikantų repertuarą, atlikimą ir administravimą.
2. Kompozitorius – dažnai kūrė muziką savo kapelai.
3. Istorinis kontekstas – terminas dažniausiai vartojamas apie XVII–XIX a. (pvz., baroko, klasicizmo epochose).
Žymūs pavyzdžiai:
- Johanas Sebastianas Bachas – Leipcigo miesto kapelmeisteris.
- Jozefas Haidnas – 30 metų buvo Esterhazių šeimos kapelmeisteris.
- Volfgangas Amadėjus Mocartas – trumpai dirbo Zalcburgo arkivyskupo kapelmeisteriu.
Šiuolaikinis vartojimas: Retas, dažniau istoriniame kontekste arba kaip pagarbus titulas senosios tradicijos orkestruose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.