Kapelmeisteris (vok. Kapellmeister) – tai istorinis terminas, reiškiantis kapelos (orkestro, choro) vadovą, dažniausiai susijusį su klasikinės muzikos kontekstu. Žodis dažniausiai vartojamas kalbant apie XVII–XIX a. Europos dvarų, bažnyčių ar miestų orkestrų/chorų dirigentus, kompozitorius ir organizatorius.
Pagrindinės reikšmės:
1. Orkestro/choro vadovas – asmuo, atsakingas už muzikos kolektyvo veiklą (repertuarą, repetacijas, atlikimą).
2. Kompozitorius-dirigentas – dažnai kapelmeisteris pats kūrė muziką savo kolektyvui.
3. Istorinis pareigūnas – pvz., dvaro ar miesto kapelmeisteris, valdęs muzikinį gyvenimą.
Pavyzdžiai:
1. Johanas Sebastianas Bachas buvo Leipcigo miesto kapelmeisteris – jis vadovavo bažnyčios chorui ir orkestrui, kūrė kantatas, mokė muzikantus.
2. Juozas Haydnas daug metų dirbo kapelmeisteriu prie Esterhazių dvaro – rinko muzikantus, dirigavo, kūrė simfonijas ir kamerinę muziką šeimininkų poreikiams.
Pastaba: Šiuolaikiniame kontekste terminas retai vartojamas, dažniau sakoma „dirigentas“ ar „muzikos vadovas“. Jis išlikęs istoriniuose tekstuose arba kai kalbama apie senąsias muzikos tradicijas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.