Įsūnijimas – tai teisinis aktas, kai suaugęs žmogus (įsūnis) įgyja teisinį vaiko statusą kito suaugusiojo (įtėvio) atžvilgiu, kartu nutraukdamas teisinius ryšius su biologiniais tėvais (išskyrus išimtis).
Pagrindinės pasekmės:
- Įtėvis įgauna tėvų teises ir pareigas.
- Įsūnis įgyja paveldėjimo teisę.
- Keičiasi pavardė (pagal susitarimą).
Pavyzdžiai:
1. Šeimos atvejis: 40 metų vyras įsūnija savo 20 metų merginą (žmonos dukrą iš ankstesnės santuokos), kad ji galėtų paveldėti jo turtą ir turėtų teisinį ryšį.
2. Istorinis: Monarchai įsūnydavo suaugusius aristokratus, siekdami užtikrinti įpėdinystę.
3. Teisinis: Suaugęs žmogus gali būti įsūnijamas, kad įgytų pilietybę ar paveldėjimo teises, ypač šalyse, kur suaugusiųjų įsūnijimas yra teisiškai reglamentuotas.
Svarbu: Skiriasi nuo vaikų įvaikinimo, nes dažniausiai taikomas suaugusiems asmenims ir išlaiko ribotus ryšius su biologine šeima.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.