Įtėvis – tai senas, dabar beveik nenaudojamas žodis, reiškiantis įtėvį (žmogų, kuris įtėvavo, t. y. tapo krikšto ar patikėjimo tėvu).
Pavyzdžiai:
1. Krikštynų metu jis tapo kūdikio įtėviu.
2. Senuosiuose raštuose minimas įtėvis, globojęs našlaitį.
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas terminas "krikštatėvis" arba "patikėtėvis".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.