įstodinėti

stodinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. stoti.

1. stabčioti: Važiuodamas nestodinė́k prie karčemų. Buvo [tėvas] toks nebestiprus, kad nuolatos stodinėjo, atgaudavo kvapą, o tada vėl čiūženo (šlavė kiemą) . Pradėj [o] kaist ir stodinė́t arkliai.

2. stoviniuoti: Anys stodinė́jasi pirkioj.

3. apsiiminėti eiti tarnybą: Stodinė́ [ja] vaikiai, bet tik pry gerų gaspadorių.

4. susilaikyti, susiturėti, liautis: Mėnesinė stodinė́jas nuo sušalimo, nuo išgąsčio.
apstodinė́ti

1. apstoti
6. Eina iš lėto, apsistodinėdama.

2. apstoti, apnikti: Votys tai mane labai apstodinė́jo.

3. šiek tiek nustoti, liautis: Dantis jau apstodinė́ja sopėt.
atstodinė́ti. atstoti.

1. atsitraukti, nutolti: O jau niekad nuog jo neatstodinė́kime per nuodėmę.

2. atšokti, atsiknoti: Tai reikia daryt tada, kap žievė neatsistodinė́ja.

3. atsistoti, atsikelti: Jam nereikėjo atsistodinė́t ir eit.
įstodinė́ti. dažnai užstoti, užtarti. . Ir, sėdėdamas ant dešinės tavos, įsistodinė́ja už mus tavęsp. Įstodinė́tis už žmonių privalymus.
pastodinė́ti

1. pastoti 7: Per tą mišką baugu būdavo eit: tai kelius pastodinė́ja, tai atima viską, primuša. Pastodinė́ti ant kelio merges – tas y [ra] vaikių darbas.

2. neleisti eiti, pastoti: Aš einu sau vidurnakty povaliukais kap nieku nieko per medžią, ažna pastodinė́ja man kelią kokis žmogynas – mano blusos ir žustiro.
pérstodinėti. nustoti, liautis: Kap lietus pérstodinėja, tai išlekiam ir rėkiam: – Lietuti, per šalį, per šalį, nunešk gudo paršelį!
pristodinė́ti

1. pristoti 11: Nereikia pristodinė́t in mañ. Kap pradėjo prie jo pristodinė́t tokia merginaitė. | Lopšį pakaria kamaroj, kad musios nepristodinė́tų. Tęnai velinai pristodinė́ja, tęnai žmones bijodavo vakarais eit. Nereikia durnių pristodinė́t.

2. pristoti 12: Tūlos jų atpuolė nuog visatimės vieros, pristodinėdamos dvasiump paklaiduoniump.
sustodinė́ti

1. sustoti 2: Andrius turėjo dažnai sustodinėti. Traukinys vėlgi tartum tyčia pradėjo sustodinėti jau ne valandai ar kelioms, o visai dienai, ir dviem, ir trim dienom.

2. kartkartėmis atsikvėpti, sustoti dirbant: Gali biskį sustodinė́t, kam išvien pilt ir pilt.

3. nustoti gerai funkcionuoti: Daktaras pasakė, ką širdis sustodinė́ja.
užstodinė́ti

1. užstoti 18: Neužstodinė́k už kaltą. Motina aną užstodinė́jo. Japonija už aną. pradėjo užstodinėti. Prieš nuodėmes žmonių, kurias užustodinėjo. Kaip užaugs, žinos savo darbą, nebijok, – užsistodinėjo motka.

2. pastoti (kelią): Žustodinė́jo kelią [plešikai]. Dėl tiek pinigų nėr čia ko užstodinė́t kelią.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stodinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. stoti. <br/>1. <span class="explanation">stabčioti: </span> Važiuodamas nestodinė́k prie karčemų. Buvo [tėvas] toks nebestiprus, kad nuolatos stodinėjo, atgaudavo kvapą, o tada vėl čiūženo <span class="explanation"> (šlavė kiemą) </span>. Pradėj [o] kaist ir stodinė́t arkliai. <br/>2. <span class="explanation">stoviniuoti: </span> Anys stodinė́jasi pirkioj. <br/>3. <span class="explanation">apsiiminėti eiti tarnybą: </span> Stodinė́ [ja] vaikiai, bet tik pry gerų gaspadorių. <br/>4. <span class="explanation">susilaikyti, susiturėti, liautis: </span> Mėnesinė stodinė́jas nuo sušalimo, nuo išgąsčio. <br/><b>apstodinė́ti</b><br/>1. apstoti 6. Eina iš lėto, apsistodinėdama. <br/>2. <span class="explanation">apstoti, apnikti: </span> Votys tai mane labai apstodinė́jo. <br/>3. <span class="explanation">šiek tiek nustoti, liautis: </span> Dantis jau apstodinė́ja sopėt. <br/><b>atstodinė́ti</b>. atstoti. <br/>1. <span class="explanation">atsitraukti, nutolti: </span> O jau niekad nuog jo neatstodinė́kime per nuodėmę. <br/>2. <span class="explanation">atšokti, atsiknoti: </span> Tai reikia daryt tada, kap žievė neatsistodinė́ja. <br/>3. <span class="explanation">atsistoti, atsikelti: </span> Jam nereikėjo atsistodinė́t ir eit. <br/><b>įstodinė́ti</b>. <span class="explanation">dažnai užstoti, užtarti. </span>. Ir, sėdėdamas ant dešinės tavos, įsistodinė́ja už mus tavęsp. Įstodinė́tis už žmonių privalymus. <br/><b>pastodinė́ti</b><br/>1. pastoti 7: Per tą mišką baugu būdavo eit: tai kelius pastodinė́ja, tai atima viską, primuša. Pastodinė́ti ant kelio merges – tas y [ra] vaikių darbas. <br/>2. <span class="explanation">neleisti eiti, pastoti: </span> Aš einu sau vidurnakty povaliukais kap nieku nieko per medžią, ažna pastodinė́ja man kelią kokis žmogynas – mano blusos ir žustiro. <br/><b>pérstodinėti</b>. <span class="explanation">nustoti, liautis: </span> Kap lietus pérstodinėja, tai išlekiam ir rėkiam: – Lietuti, per šalį, per šalį, nunešk gudo paršelį! <br/><b>pristodinė́ti</b><br/>1. pristoti 11: Nereikia pristodinė́t in mañ. Kap pradėjo prie jo pristodinė́t tokia merginaitė. | Lopšį pakaria kamaroj, kad musios nepristodinė́tų. Tęnai velinai pristodinė́ja, tęnai žmones bijodavo vakarais eit. Nereikia durnių pristodinė́t. <br/>2. pristoti 12: Tūlos jų atpuolė nuog visatimės vieros, pristodinėdamos dvasiump paklaiduoniump. <br/><b>sustodinė́ti</b><br/>1. sustoti 2: Andrius turėjo dažnai sustodinėti. Traukinys vėlgi tartum tyčia pradėjo sustodinėti jau ne valandai ar kelioms, o visai dienai, ir dviem, ir trim dienom. <br/>2. <span class="explanation">kartkartėmis atsikvėpti, sustoti dirbant: </span> Gali biskį sustodinė́t, kam išvien pilt ir pilt. <br/>3. <span class="explanation">nustoti gerai funkcionuoti: </span> Daktaras pasakė, ką širdis sustodinė́ja. <br/><b>užstodinė́ti</b><br/>1. užstoti 18: Neužstodinė́k už kaltą. Motina aną užstodinė́jo. Japonija už aną. pradėjo užstodinėti. Prieš nuodėmes žmonių, kurias užustodinėjo. Kaip užaugs, žinos savo darbą, nebijok, – užsistodinėjo motka. <br/>2. <span class="explanation">pastoti (kelią): </span> Žustodinė́jo kelią [plešikai]. Dėl tiek pinigų nėr čia ko užstodinė́t kelią.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.