išveldėjimas

Išveldėjimas – tai veiksmažodžio išveldėti daiktavardinis vedinys, reiškiantis išsekimą, išsekimo būseną (dažniausiai dėt. ilgų kelionių, didelio fizinio krūvio).
Naudojamas kalbant apie fizinį ar psichinį nuvargimą, kai jėgos yra išsekusios.

Pavyzdžiai:
1. Po trijų dienų žygio pajutome visišką išveldėjimą.
2. Ilgas darbas be poilsio baigėsi išveldėjimu.
3. Jis nukrito ant suolo iš išveldėjimo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isveldejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Išveldėjimas – tai veiksmažodžio išveldėti daiktavardinis vedinys, reiškiantis išsekimą, išsekimo būseną (dažniausiai dėt. ilgų kelionių, didelio fizinio krūvio). Naudojamas kalbant apie fizinį ar psichinį nuvargimą, kai jėgos yra išsekusios. Pavyzdžiai: 1. Po trijų dienų žygio pajutome visišką išveldėjimą. 2. Ilgas darbas be poilsio baigėsi išveldėjimu. 3. Jis nukrito ant suolo iš išveldėjimo.