Išsamstymas – tai kalbos reiškinys, kai vienas žodis (dažniausiai daiktavardis) papildomas kitu tos pačios reikšmės arba labai artimos reikšmės žodžiu, nors tai nėra būtina. Tai stilistinė pleonazmo forma, kuri kartais vartojama kalbos emociniam arba stilistiniam sustiprinimui.
Pavyzdžiai:
1. Akimis regėti – „regėti“ jau reiškia matyti, tačiau pridėta „akimis“.
2. Ausimis girdėti – analogiškai, „girdėti“ nereikalauja papildymo.
3. Rankomis liesti – „liesti“ dažniausiai asocijuojasi su rankomis.
4. Galva mąstyti – perteklinis nurodymas, kur vyksta mąstymas.
Pastaba:
Literatūrinėje kalboje išsamstymas dažnai laikomas klaida, bet gali būti naudojamas sąmoningai (pvz., poetinėje kalboje, liaudies sakmėse ar norint pabrėžti veiksmą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.