išbutvėjėlis
Išbutvėjėlis – tai žmogus, kuris gyvena arba ilgą laiką gyveno atokiai nuo kitų, dažnai miške, pelkėse ar negyvenamoje vietovėje, paprastai vienas, kartais su šeima. Tai ne visada reiškia pabėgėlį ar nusikaltėlį – gali būti savanoriškai pasirinkęs atsiskyrimą nuo visuomenės.
Pagrindinės reikšmės:
1. Vienuolis arba atsiskyrėlis, gyvenantis nuošalyje dėl religinių, asmeninių priežasčių.
2. Pabėgėlis arba slapstantis asmuo (pvz., politinis pabėgėlis, nusikaltėlis).
3. Kolonistas arba naujakurys, apsigyvenęs negyvenamoje vietovėje.
Pavyzdžiai:
- Jis tapo išbutvėjėliu, pasislėpdamas nuo caro persekiojimų. (reikšmė: pabėgėlis)
- Senasis išbutvėjėlis gyveno miško troboje jau dešimtmetį. (reikšmė: atsiskyrėlis)
- Išbutvėjėliai kūrė gyvenvietes užmarščio kaimuose. (reikšmė: kolonistai/naujakuriai)
Sinonimai: atsiskyrėlis, pabėgėlis, atokynininkas, hermitas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.