Integravimas – tai matematinė operacija, atvirkštinė diferencijavimui (išvestinei). Jo esmė – rasti funkciją, kurios išvestinė yra duotoji funkcija. Rezultatas vadinamas integralu.
Pagrindinės rūšys:
1. Neapibrėžtinis integralas – randa visą funkcijų šeimą (su konstanta \( C \)).
Pvz.:
\[
\int 2x \, dx = x^2 + C
\]
(nes išvestinė \( (x^2 + C)' = 2x \)).
2. Apibrėžtinis integralas – skaičiuoja plotą po kreive tam tikrame intervale \([a, b]\).
Pvz.:
\[
\int_{1}^{3} 2x \, dx = [x^2]_{1}^{3} = 9 - 1 = 8
\]
Praktiniai taikymai:
- Plotų, tūrių skaičiavimas.
- Fizikoje – kelio nustatymas pagal greičio funkciją.
- Ekonomikoje – bendrųjų kaštų radimas pagal ribinius kaštus.
Trumpai: integravimas – tai „sumavimas“ be galo mažų dydžių, atkuriantis visumą ar plotą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.