apibrėžtinis

Apibrėžtinis – kalbos dalies (dažniausiai būdvardžio ar įvardžio) forma, nurodanti konkretų, žinomą, apibrėžtą daiktą ar asmenį. Lietuvių kalboje atitinka įvardžiuotines formas.

Pavyzdžiai:
1. Būdvardis:
- Geras vaikas (neapibrėžtinis) → Tas geras vaikas (apibrėžtinis).
- Aukštas namas → Anas aukštas namas.

2. Įvardis:
- Kažkas ateina (neapibrėžta) → Jis ateina (apibrėžta).
- Knyga → Ši knyga.

Santrauka: Apibrėžtinės formos nurodo konkretų objektą, dažnai naudojant rodymo įvardžius (tas, ana, šis), asmeninius įvardžius ar kitus apibrėžtumą rodančius žodžius.

Gairės: Matematikos terminai

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apibreztinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Apibrėžtinis – kalbos dalies (dažniausiai būdvardžio ar įvardžio) forma, nurodanti konkretų, žinomą, apibrėžtą daiktą ar asmenį. Lietuvių kalboje atitinka įvardžiuotines formas. Pavyzdžiai: 1. Būdvardis: - Geras vaikas (neapibrėžtinis) → Tas geras vaikas (apibrėžtinis). - Aukštas namas → Anas aukštas namas. 2. Įvardis: - Kažkas ateina (neapibrėžta) → Jis ateina (apibrėžta). - Knyga → Ši knyga. Santrauka: Apibrėžtinės formos nurodo konkretų objektą, dažnai naudojant rodymo įvardžius (tas, ana, šis), asmeninius įvardžius ar kitus apibrėžtumą rodančius žodžius.