indarystė

Indarystė – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vidinę esmę, prigimtį ar vidinį pasaulį (pvz., žmogaus charakterį, dvasią, sąmonę). Jis dažniausiai sutinkamas senesnėje literatūroje ar filosofiniuose tekstuose.

Pavyzdžiai:
1. Filosafinis kontekstas:
„Kiekvieno žmogaus indarystė – tai jo paslaptis.“ (čia – vidinė prigimtis).
2. Literatūroje:
„Jo indarystė buvo gili ir nepakartojama.“ (vidinis pasaulis, esmė).
3. Šiuolaikinis vartojimas:
Terminas beveik nepraktikuojamas, dažniau vartojami sinonimai: „vidinis pasaulis“, „esmė“, „prigimtis“, „dvasia“.

Trumpai:
Tai poetiškas/archajiškas atitikmuo sąvokai „vidinė esmė“ ar „prigimtis“.

Įrašas
Paaiškinimas	Indarystė – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vidinę esmę, prigimtį ar vidinį pasaulį (pvz., žmogaus charakterį, dvasią, sąmonę). Jis dažniausiai sutinkamas senesnėje literatūroje ar filosofiniuose tekstuose. Pavyzdžiai: 1. Filosafinis kontekstas: „Kiekvieno žmogaus indarystė – tai jo paslaptis.“ (čia – vidinė prigimtis). 2. Literatūroje: „Jo indarystė buvo gili ir nepakartojama.“ (vidinis pasaulis, esmė). 3. Šiuolaikinis vartojimas: Terminas beveik nepraktikuojamas, dažniau vartojami sinonimai: „vidinis pasaulis“, „esmė“, „prigimtis“, „dvasia“. Trumpai: Tai poetiškas/archajiškas atitikmuo sąvokai „vidinė esmė“ ar „prigimtis“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.