guobinukas

"Guobinukas" – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis nepaklusnų, maištingą, neramų vaiką ar paauglį (dažniausiai berniuką). Jis turi šiek tiek neigiamą atspalvį, nusakydamas elgesį, kuris kelia problemų suaugusiems.

Pavyzdžiai:
1. "Mokytoja niekaip negali susitvarkyti su tuo guobinuku – visą pamoką triukšmauja."
2. "Kaip užaugo iš to guobinuko toks rimtas žmogus?" (kalbama apie praeitį).
3. "Kaimynų sūnus – tikras guobinukas: vakar langą mušė kamuoliu."

Sinonimai: pūkis, įniršis, vaikelis, elgeta (žargoniniai atitikmenys).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'guobinukas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Guobinukas" – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis nepaklusnų, maištingą, neramų vaiką ar paauglį (dažniausiai berniuką). Jis turi šiek tiek neigiamą atspalvį, nusakydamas elgesį, kuris kelia problemų suaugusiems. Pavyzdžiai: 1. "Mokytoja niekaip negali susitvarkyti su tuo guobinuku – visą pamoką triukšmauja." 2. "Kaip užaugo iš to guobinuko toks rimtas žmogus?" (kalbama apie praeitį). 3. "Kaimynų sūnus – tikras guobinukas: vakar langą mušė kamuoliu." Sinonimai: pūkis, įniršis, vaikelis, elgeta (žargoniniai atitikmenys).