vaikelis

vaikẽlis. vaikiukas:

1. Tris tetura: du vaikeliù i mergelę. Ano pirmoji žmona buvo mirusi i buvo palikęs vaikẽlis i mergelė. Kas gimė – a vaikẽlis, a mergaitė? Kumet motynos veidas yr be plėmių – gims vaikẽlis, kumet plėmėtas – gims mergelė. Kad mergelė gema – šunys kauka, kad vaikelis gema – paukšteliai gieda. Vaikẽliuo reik mokyties, o mergė i be to apseis. Vieno [je] pusė [je] mergaitės, kito [je] vaikẽliai, buvo keli skyriai. Už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyženų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti. Vyskupas priskirtus mokslius vaikelius laikė savo buto [je] ir mokindino daiktų, kunegams priderančių.

2. Tatai pasku i pradėjau draugauti su tokiu vaikeliù jaunu. Kamendantūro [je] tarnavo tokie šešiolekos septyniolekos metų vaikẽliai. Užsimauk žiedelį, sako, vieniaip pasuksi – būsi vaikẽlis, kiteip pasuksi – mergelė. Ka mergelių nebūtų, nė vaikẽliai nežūtų. Sutikau vaikelį šalip šaltinelio. Atein brotelis ir svetims vaikelis. O kad aš išejau už jauno vaikelio, už jauno vaikelio į didį vargelį. Būtų geras vaikẽlis, ale pijokelis. Imkiate iš tarp savęs macnius vaikelius, duokiat anims strielbas. Tasai vaikelis labai spraunus buvo kaip girnų apatinysis kūlis.

3. Da tris vaikelius turu, o duktė jau apsiženijo. Ana tura vieną vaikẽlį ir aš vieną vaikẽlį turu. Ir vaikais apsikrausma vaikẽlio benorėdami. Ka muno vaikẽlis auga kaip bimbalelis. Muno sūnaus vaikẽlis išejo į kariūmenę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vaikẽlis</b>. vaikiukas: <br/>1. Tris tetura: du vaikeliù i mergelę. Ano pirmoji žmona buvo mirusi i buvo palikęs vaikẽlis i mergelė. Kas gimė – a vaikẽlis, a mergaitė? Kumet motynos veidas yr be plėmių – gims vaikẽlis, kumet plėmėtas – gims mergelė. Kad mergelė gema – šunys kauka, kad vaikelis gema – paukšteliai gieda. Vaikẽliuo reik mokyties, o mergė i be to apseis. Vieno [je] pusė [je] mergaitės, kito [je] vaikẽliai, buvo keli skyriai. Už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyženų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti. Vyskupas priskirtus mokslius vaikelius laikė savo buto [je] ir mokindino daiktų, kunegams priderančių. <br/>2. Tatai pasku i pradėjau draugauti su tokiu vaikeliù jaunu. Kamendantūro [je] tarnavo tokie šešiolekos septyniolekos metų vaikẽliai. Užsimauk žiedelį, sako, vieniaip pasuksi – būsi vaikẽlis, kiteip pasuksi – mergelė. Ka mergelių nebūtų, nė vaikẽliai nežūtų. Sutikau vaikelį šalip šaltinelio. Atein brotelis ir svetims vaikelis. O kad aš išejau už jauno vaikelio, už jauno vaikelio į didį vargelį. Būtų geras vaikẽlis, ale pijokelis. Imkiate iš tarp savęs macnius vaikelius, duokiat anims strielbas. Tasai vaikelis labai spraunus buvo kaip girnų apatinysis kūlis. <br/>3. Da tris vaikelius turu, o duktė jau apsiženijo. Ana tura vieną vaikẽlį ir aš vieną vaikẽlį turu. Ir vaikais apsikrausma vaikẽlio benorėdami. Ka muno vaikẽlis auga kaip bimbalelis. Muno sūnaus vaikẽlis išejo į kariūmenę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.