gelžažolė
Gelžažolė – tai žodis, sudarytas iš dviejų dalių: gelža (geležis) ir žolė (žolė). Jis vartojamas kaip metaforinis ar poetinis žymeklis, nusakantis:
1. Augalą su kietu, tvirtu stiebu (pvz., bambukas, nendrė).
2. Kietą, atsparų daiktą ar medžiagą, prilygintą geležinei žolei.
3. Simbolinę reikšmę – tvirtybę, ištvermę, atsparumą.
Pavyzdžiai:
- Kalnuotame krašte auga gelžažolė, nepalenkiama vėjų. (apie atsparų augalą)
- Jis buvo kaip gelžažolė – neišvarginamas sunkumų. (apie žmogų)
- Po sniegu dar kyšojo senos gelžažolės stiebai. (apie nendres ar panašius augalus)
Trumpai: gelžažolė – tai įtvirtintas, atsparus augalas ar daiktas, asocijuojamas su geležies tvirtumu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.