gailė́jimas. gailė́jimos. → gailėti.
1. gailesys, apgailestavimas: Koksai buvo gailė́jimas, kai tėvelis mirė. Ne tiek verkimo, kiek gailėjimo. O koksaig tenai gailėjimas ir nusiminimas vargetų anų bus. Šitai tėvas tavo ir aš su gailėjimu ieškojome tavęs. Kai buvo gyva – pešėsi, kai mirė – didžiausias gailėjimas. | Ir gailėjimas Onos, kad už vyro išejo.
2. atgaila: Darykite gailėjimą. Ir atėjo. apsakydamas krikštymą gailėjimo. Su labai dideliu gailėjimos širdyje savo.
apgailė́jimas. pasigailėjimas: Tokie žmonės yra labai vargingi ir apgailėjimo verti.
nugailė́jimas. → nugailėti 2: Kitom tinka nužėlavojimas, nugailė́jimas.
pasigailė́jimas. → pagailėti
1. Pasigailėjimo neprašau. Reikia nepažinti pasigailėjimo mūsų tarybinės Tėvynės priešams. Pajutusi savo širdyje apkaltųjų pasigailėjimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.