eilėdara
Eilėdara – tai eilutės ar posmo vidinis skambesio derinimas, pasireiškiantis balsių, priebalsių ar skiemenų pasikartojimu. Tai nėra rimas (kuris būra eilių galuose), o vidinė eilės muzika.
Pagrindinės formos:
1. Aliiteracija – vienodų ar panašių priebalsių kartojimas:
"Švelnus šepesys šlamėjo." (š, s)
2. Asonansas – vienodų balsių kartojimas:
"Ašarų takas krito." (a, a)
3. Priebalsių derinys – skirtingų, bet harmoningų priebalsių jungimas:
"Vėjas šniokščia šakėse." (š, s, k)
Pavyzdys iš literatūros (Maironis):
"Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka"
Čia: "š" ir "t" priebalsių aliiteracija, "e" balsių asonansas.
Trumpai: eilėdara – garso pasikartojimai eilutėje, kurie pagerina jos ritmą ir išraiškingumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.