džiukš

„Džiukš“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, liesą, nepastovų žmogų arba silpną, menką daiktą. Dažnai turi neigiamą atspalvį.

Pavyzdžiai:
1. „Koks iš jo darbininkas – vienas džiukš!“ (silpnas, nepatikimas žmogus).
2. „Tas kėdės kojos – visiškas džiukš, sulūžo vos atsisėdau.“ (lūžnus, menkas daiktas).
3. „Nepasitikėk juo, jis toks džiukš – nieko neišlaiko.“ (apie nepastovų žmogų).

Sinonimai: liesas, silpnas, trapus, menkas, nepastovus.

Įrašas
Paaiškinimas	„Džiukš“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, liesą, nepastovų žmogų arba silpną, menką daiktą. Dažnai turi neigiamą atspalvį. Pavyzdžiai: 1. „Koks iš jo darbininkas – vienas džiukš!“ (silpnas, nepatikimas žmogus). 2. „Tas kėdės kojos – visiškas džiukš, sulūžo vos atsisėdau.“ (lūžnus, menkas daiktas). 3. „Nepasitikėk juo, jis toks džiukš – nieko neišlaiko.“ (apie nepastovų žmogų). Sinonimai: liesas, silpnas, trapus, menkas, nepastovus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.