Dūsuoklės – tai lietuvių liaudies dainos, kurios dainuojamos dūsavimo būdu, kartojant trumpus, paprastus posmelius, dažnai su ritmine priešprieša (pvz., vienas žodis ar garsas). Dūsuotį lydi paprasta melodija ir gili, atsipalaiduojanti kvėpavimo technika.
Pagrindinės savybės:
- Dainuojamos ramiai, lėtai, giliai įkvėpiant.
- Dažnas posmelių ir garsų (pvz., „oi“, „ai“, „ū“, „čy“) kartojimas.
- Naudojamos darbe (pvz., pjaunant šieną, verpant), ritualuose ar raminant kūdikius.
Pavyzdžiai:
1. Verpimo dūsuoklė:
Ai verpu, verpu,
Oi verpu, verpu,
Verpimas neišeina,
Širdis verkia.
2. Kūdikio dūsavimas:
Ū-a, ū-a,
Miega dukrytė,
Ū-a, ū-a,
Užmigo anūkė.
3. Darbo ritmui:
Oi čy, oi čy,
Šieną pjaunam,
Oi čy, oi čy,
Kartu dirbam.
Trumpai: dūsuoklės – tai lėtos, kartojančios lietuvių liaudies dainos, naudojamos darbe ar raminimui, dainuojamos giliu dūsavimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.