dilginuitis

Dilginuitis – tai neoficialus, humoristiškas ar šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgas, nuobodus ir dažnai pernelyg išplėstas pasakojimas ar kalbėjimas. Jis dažniausiai vartojamas šmaikščiai, norint apibūdinti žmogų, kuris kalba be galo, neperžengdamas esmės.

Pavyzdžiai:
1. Kontekste:
„Vėl prasidėjo jo dilginuitis apie savo sodo daržus – klausyti galima valandą, o esmės nėr.“
2. Apibūdinimas:
„Susirinkime vyresnysis kolega įsileido dilginuitį – per pusantros valandos išgirdome tik tris faktus.“
3. Patariamai:
„Jei nori, kad klausytųsi, vengk dilginučių – sakyk trumpai ir aiškiai.“

Sinonimai: bėdavimas, plepys, išsiplėtimas, vėjavimas.
Kilme: Žodis sudarytas iš lietuviškų žodžių „dilgti“ (erzinti, įkyrėti) ir „nuotaka“ (iš nuotykis), tačiau yra žargoninė, sukurtą forma.

Įrašas
Paaiškinimas	Dilginuitis – tai neoficialus, humoristiškas ar šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgas, nuobodus ir dažnai pernelyg išplėstas pasakojimas ar kalbėjimas. Jis dažniausiai vartojamas šmaikščiai, norint apibūdinti žmogų, kuris kalba be galo, neperžengdamas esmės. Pavyzdžiai: 1. Kontekste: „Vėl prasidėjo jo dilginuitis apie savo sodo daržus – klausyti galima valandą, o esmės nėr.“ 2. Apibūdinimas: „Susirinkime vyresnysis kolega įsileido dilginuitį – per pusantros valandos išgirdome tik tris faktus.“ 3. Patariamai: „Jei nori, kad klausytųsi, vengk dilginučių – sakyk trumpai ir aiškiai.“ Sinonimai: bėdavimas, plepys, išsiplėtimas, vėjavimas. Kilme: Žodis sudarytas iš lietuviškų žodžių „dilgti“ (erzinti, įkyrėti) ir „nuotaka“ (iš nuotykis), tačiau yra žargoninė, sukurtą forma.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.