burliungis

Burliungis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis didžiulį, sudėtingą, nerūpestingai sudėliotą arba netvarkingą daiktą, pastatą ar veiksmą. Dažnai turi šiek tiek juokaujantį ar neigiamą atspalvį.

Pagrindinės reikšmės:
1. Gabaritiška, nemalonaus išvaizdos konstrukcija (pvz., pastatas).
2. Sudėtingas, pernelyg didelis ar nepatogus daiktas.
3. Ilgas, varginantis veiksmas ar procesas.

Pavyzdžiai:
1. "Šitas senas fabrikas – tikras burliungis, o ne architektūros šedevras."
2. "Nusipirkau kompiuterį, bet tai toks burliungis, kad net netelpa ant stalo."
3. "Gauti šią sutartį – visas burliungis su popieriais ir parašais."

Sinonimai: gniužulas, kūvėja, milžinas, monstras, darbo kolosas.

Įrašas
Paaiškinimas	Burliungis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis didžiulį, sudėtingą, nerūpestingai sudėliotą arba netvarkingą daiktą, pastatą ar veiksmą. Dažnai turi šiek tiek juokaujantį ar neigiamą atspalvį. Pagrindinės reikšmės: 1. Gabaritiška, nemalonaus išvaizdos konstrukcija (pvz., pastatas). 2. Sudėtingas, pernelyg didelis ar nepatogus daiktas. 3. Ilgas, varginantis veiksmas ar procesas. Pavyzdžiai: 1. "Šitas senas fabrikas – tikras burliungis, o ne architektūros šedevras." 2. "Nusipirkau kompiuterį, bet tai toks burliungis, kad net netelpa ant stalo." 3. "Gauti šią sutartį – visas burliungis su popieriais ir parašais." Sinonimai: gniužulas, kūvėja, milžinas, monstras, darbo kolosas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.