brukiojimas

Brukiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis netinkamą, neatsargų, nerangų elgesį ar daikto grobų naudojimą, dažnai su sąlyčio, trinimo ar net silpno smurto atspalviu.

Pavyzdžiai:
1. Su daiktais:
Vaikai brukioja naujus baldus.
Nebrukiok knygų – plyšta puslapiai.
2. Su žmonėmis / gyvūnais:
Nustok brukioti brolį – jis verkia.
Šunį nemėgsta, kai ją brukioja.
3. Perkeltine prasme:
Bloga muzika brukioja ausis.
Brukiojo jo reputaciją kalbomis.

Sinonimai: glamonėti (švelniau), graibstyti, grubiai elgtis, niokoti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'brukiojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Brukiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis netinkamą, neatsargų, nerangų elgesį ar daikto grobų naudojimą, dažnai su sąlyčio, trinimo ar net silpno smurto atspalviu. Pavyzdžiai: 1. Su daiktais: Vaikai brukioja naujus baldus. Nebrukiok knygų – plyšta puslapiai. 2. Su žmonėmis / gyvūnais: Nustok brukioti brolį – jis verkia. Šunį nemėgsta, kai ją brukioja. 3. Perkeltine prasme: Bloga muzika brukioja ausis. Brukiojo jo reputaciją kalbomis. Sinonimai: glamonėti (švelniau), graibstyti, grubiai elgtis, niokoti.