baldus

Baldus – tai viduramžių lotyniškas žodis, reiškiantis „drąsus, narsus, stiprus“. Dažniausiai vartotas kaip epitetas ar pravardė garsiesiems karžygiams ar didvyriams.

Pavyzdžiai:
1. Baldus – pagrindinis herojus Matteo Maria Boiardo epo „Įsimylėjęs Orlandas“ („Orlando Innamorato“) ir Lodovico Ariosto epo „Orlando Furiose“.
2. Pravardė istoriniuose tekstuose – pvz., karaliaus ar riterio, pabrėžiant jo narsą.
3. Šiuolaikiniuose kontekstuose – retai, bet gali būti vartojamas kaip literatūrinis ar istorinis terminas.

Trumpai: Baldus = drąsus/narsus herojus, ypač viduramžių epuose.

• Pavardės: Baldus

Įrašas
Paaiškinimas	Baldus – tai viduramžių lotyniškas žodis, reiškiantis „drąsus, narsus, stiprus“. Dažniausiai vartotas kaip epitetas ar pravardė garsiesiems karžygiams ar didvyriams. Pavyzdžiai: 1. Baldus – pagrindinis herojus Matteo Maria Boiardo epo „Įsimylėjęs Orlandas“ („Orlando Innamorato“) ir Lodovico Ariosto epo „Orlando Furiose“. 2. Pravardė istoriniuose tekstuose – pvz., karaliaus ar riterio, pabrėžiant jo narsą. 3. Šiuolaikiniuose kontekstuose – retai, bet gali būti vartojamas kaip literatūrinis ar istorinis terminas. Trumpai: Baldus = drąsus/narsus herojus, ypač viduramžių epuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.