Brangystė – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis brangumą, didelę vertę, kilnumą (dažniau dvasine prasme). Nėra tiesioginis „brangumo“ sinonimas, bet turi panašią reikšmę su pabrėžtu vertės ar kilnumo aspektu.
Pavyzdžiai:
1. Jo poelgio brangystė pasireiškė tik vėliau. (vertė, svarba)
2. Tėvų patarimai – tai gyvenimo brangystė. (didingumas, vertė)
3. Tautos kultūros brangystė turi būti saugoma. (kilnus vertingumas)
Pastaba:
Šis terminas dažniau sutinkamas senesnėje literatūroje ar poetiniame kontekste, kasdienėje kalboje vartojamas labai retai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.