kilnus

Kilnus – piktas, įsiutęs, įtūžęs (dažniausiai apie žmones ar gyvūnus).

Pavyzdžiai:
1. Kilnus lokys puolė medžiotojus.
2. Po įžeidimo jis tapo kilnus ir ėmė šaukti.
3. Kilnus šuo griaudė dantimis.

Sinonimai: piktas, įsiutęs, įtūžęs, siautęs.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kilnus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kilnus – piktas, įsiutęs, įtūžęs (dažniausiai apie žmones ar gyvūnus). Pavyzdžiai: 1. Kilnus lokys puolė medžiotojus. 2. Po įžeidimo jis tapo kilnus ir ėmė šaukti. 3. Kilnus šuo griaudė dantimis. Sinonimai: piktas, įsiutęs, įtūžęs, siautęs.