vertingumas

Vertingumas – tai leksikos vieneto (dažniausiai veiksmažodžio) savybė reikalauti tam tikro skaičiaus ir tipo veikėjų (aktantų), kad būtų sudarytas gramatiškai teisingas ir prasmingas sakinys.

Pagrindiniai tipai:
1. Nulinis vertingumas – veiksmažodis nereikalauja veikėjo: Šaudo. Lyja.
2. Vienvertis – reikalauja vieno veikėjo (veikėjas): Miegoti. Vaikas miega.
3. Dvivertis – reikalauja dviejų veikėjų (veikėjas ir objektas): Skaityti. Studentas skaito knygą.
4. Trivertis – reikalauja trijų veikėjų (veikėjas, tiesioginis ir netiesioginis objektas): Duoti. Motina dukrai duoda dovaną.

Praktinis taikymas: Vertingumas lemia, kiek papildinių reikia pridėti prie veiksmažodžio, kad sakinys būtų pilnas. Pvz., dviverčio veiksmažodžio rašyti negalima vartoti be objekto (jis reikalauja atsakymo į klausimą ką?).

Įrašas
Paaiškinimas	Vertingumas – tai leksikos vieneto (dažniausiai veiksmažodžio) savybė reikalauti tam tikro skaičiaus ir tipo veikėjų (aktantų), kad būtų sudarytas gramatiškai teisingas ir prasmingas sakinys. Pagrindiniai tipai: 1. Nulinis vertingumas – veiksmažodis nereikalauja veikėjo: Šaudo. Lyja. 2. Vienvertis – reikalauja vieno veikėjo (veikėjas): Miegoti. Vaikas miega. 3. Dvivertis – reikalauja dviejų veikėjų (veikėjas ir objektas): Skaityti. Studentas skaito knygą. 4. Trivertis – reikalauja trijų veikėjų (veikėjas, tiesioginis ir netiesioginis objektas): Duoti. Motina dukrai duoda dovaną. Praktinis taikymas: Vertingumas lemia, kiek papildinių reikia pridėti prie veiksmažodžio, kad sakinys būtų pilnas. Pvz., dviverčio veiksmažodžio rašyti negalima vartoti be objekto (jis reikalauja atsakymo į klausimą ką?).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.