brandulingas

Brandulingas – tai žodis, kuriuo apibūdinamas žmogus, kuris:

1. Mėgsta pasipuikuoti, išsipuikavimas – rodo per didelį pasitikėjimą savimi, išdidus.
2. Būna įkyrus, užsispyręs – reikalauja dėmesio, primygtinai siekia savo.
3. Linkęs prie tuštybių, tuščias žmogus – dažnai kalbantis daug, bet turintis mažai esmės.

Pavyzdžiai:
- Jis toks brandulingas – visur stumiasi į pirmą vietą ir kalba, lyg žinotų viską geriausiai.
- Nekvailok su tomis brandulingomis išraiškomis – niekas čia jūsų pasipūtimu nesidomi.

Sinonimai: pasipūtėlis, išpuikėlis, puikūnas, įžūlus.

Įrašas
Paaiškinimas	Brandulingas – tai žodis, kuriuo apibūdinamas žmogus, kuris: 1. Mėgsta pasipuikuoti, išsipuikavimas – rodo per didelį pasitikėjimą savimi, išdidus. 2. Būna įkyrus, užsispyręs – reikalauja dėmesio, primygtinai siekia savo. 3. Linkęs prie tuštybių, tuščias žmogus – dažnai kalbantis daug, bet turintis mažai esmės. Pavyzdžiai: - Jis toks brandulingas – visur stumiasi į pirmą vietą ir kalba, lyg žinotų viską geriausiai. - Nekvailok su tomis brandulingomis išraiškomis – niekas čia jūsų pasipūtimu nesidomi. Sinonimai: pasipūtėlis, išpuikėlis, puikūnas, įžūlus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.