bliūvavimas

Bliūvavimas – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar monologą be aiškios prasmės. Dažnai vartojamas neformalioje kalboje norint apibūdinti kalbą, kuri atrodo beprasmė, pernelyg išplėtota ar varginanti.

Pavyzdžiai:
1. "Mokytojo paskaita virto grynu bliūvavimu – nieko nesupratau."
(Ilgas, neaiškus monologas.)

2. "Nustok bliūvauti ir eikime tiesiai prie esmės!"
(Nustok be reikalo plepėti.)

3. "Susitikime buvo tik vienas bliūvavimas apie procedūras."
(Per daug kalbėta apie nereikalingus dalykus.)

Trumpai: Tai kalbėjimas be substancijos, dažnai su neigiama konotacija.

Įrašas
Paaiškinimas	Bliūvavimas – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar monologą be aiškios prasmės. Dažnai vartojamas neformalioje kalboje norint apibūdinti kalbą, kuri atrodo beprasmė, pernelyg išplėtota ar varginanti. Pavyzdžiai: 1. "Mokytojo paskaita virto grynu bliūvavimu – nieko nesupratau." (Ilgas, neaiškus monologas.) 2. "Nustok bliūvauti ir eikime tiesiai prie esmės!" (Nustok be reikalo plepėti.) 3. "Susitikime buvo tik vienas bliūvavimas apie procedūras." (Per daug kalbėta apie nereikalingus dalykus.) Trumpai: Tai kalbėjimas be substancijos, dažnai su neigiama konotacija.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.