Bliūvauti – šnek. girtuokliauti, girtai šėlti, daužytis (dažniausiai apie ilgalaikį, agresyvų gėrimą).
Pavyzdžiai:
1. Jis vėl visas savaites bliūvauja – nieko gero iš to nebus.
2. Kaimynai skundžiasi, kad jaunuoliai naktį bliūvavo kieme.
3. Užtenka bliūvauti, reikia ir gyvenimą sutvarkyti.
Pastaba: Žodis vartojamas neformaliajame kontekste, dažnai su neigiamu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.